- prozopope·o
- лит., лингв. просопопея, олицетворение.
Эсперанто-русский словарь. 2014.
Эсперанто-русский словарь. 2014.
prozopopėja — sf. (1) TrpŽ lit. stilistinė priemonė, kai gyvūnams, daiktams, gamtos reiškiniams priskiriamos žmogiškos savybės, jausmai, mintys; įasmeninimas: Kaukazo legendose iškyla stiprus rašytojo sugebėjimas jausti gamtą, perduoti jos reiškinius plačiomis … Dictionary of the Lithuanian Language
prozopopėjinis — prozopopėjinis, ė adj. (1) susijęs su prozopopėja: Panaudodamas vaizdinguosius veiksmažodžius, prozopopėjinį pasakojimo stilių, autorius sukuria nepaprastai ryškų ir gyvą kalnų upeliūkščio vaizdą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
prozopopee — PROZOPOPÉE, prozopopei, s.f. Figură retorică prin care autorul pune să vorbească o persoană absentă, defunctă sau un personaj alegoric. [var.: prosopopée s.f.] – Din fr. prosopopée, lat. prosopopeia. Trimis de oprocopiuc, 24.04.2004. Sursa: DEX… … Dicționar Român